Affiliation:
1. Respublikinė Vilniaus universitetine ligoninė
2. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra
3. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
Abstract
Reikšminiai žodžiai: priešmirtinė pagalba, priešmirtinės pagalbos sritys, paliatyvioji pagalba, slauga, ligoninė. Tyrimo tikslas. Įvertinti teikiamos priešmirtinės pagalbos kokybę ligoninėje remiantis slaugytojų požiūriu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2015 metais vienoje Vilniaus ligoninių apklaustos 108 slaugytojos. Tyrimui panaudota originaliai parengta anketa, sudaryta remiantis atlikta literatūros analize apie paliatyviosios ir priešmirtinės pagalbų teikimą ligoninėje. Duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS 13.0“ ir „Microsoft Office Excel 2007“ programą. Rezultatai ir išvados. Teikiant priešmirtinę pagalbą, slaugytojai dažniausiai bendrauja su gydytojais, į slaugos procesą įtraukiami pacientai ir jų šeimos nariai (atitinkamai – vid. = 4,09 ± 1,46 ir vid. = 3,77 ± 1,21). Vidutiniškai kartais taikomos slaugos priemonės: skausmo ir kitų nepageidaujamų simptomų vertinimas ir kontrolė bei bendravimas su pacientais (vid. = 3,42 ± 1,03 ir vid. = 3,42 ± 1,43). Teikiant priešmirtinę pagalbą, pacientams rečiausiai yra suteikiama psichosocialinė pagalba (vid. = 2,27 ± 1,28), vidutiniškai retai suteikiama dvasinė pagalba ir bendraujama su pacientų šeimos nariais (atitinkamai – vid. = 2,69 ± 1,27 ir vid. = 2,66 ± 1,40). Pacientams psichosocialinė ir dvasinė pagalbos yra teikiamos statistiškai reikšmingai dažniau nei jų šeimos nariams bei su pacientais bendraujama statistiškai reikšmingai dažniau nei su šeima (p < 0,05).