Geografiniai žemėnaudos kaitos tyrimai Lietuvoje: raida, kryptys, perspektyvos

Abstract

Straipsnyje analizuojami per 1954–2018 m. atlikti žemės naudmenų / žemės dangos kaitos geografiniai (apimantys teritorinį aspektą) tyrimai Lietuvoje. Atliekant analizę buvo sistemingai gilintasi į Lietuvos ir užsienio autorių publikacijas, Vilniaus universiteto (VU) studentų baigiamuosius darbus. Išryškėjo skirtingos analizuojamos temos darbų tyrimo dimensijos ir laikotarpiai, reprezentuojami daugelio įvairių specialistų – geografų, žemėtvarkininkų, žemės ūkio specialistų. Atlikus VU studentų baigiamųjų darbų analizę, parengta darbų, nagrinėjančių žemėnaudos kaitą, aprėpties kartoschema. Paaiškėjo, kad atliekamų žemėnaudos kaitos tyrimų kiekis yra susijęs su politiniais, socialiniais, ekonominiais pokyčiais šalyje, kurie lemia ir akivaizdžius žemėnaudos pokyčius, ir kintantį publikacijų nagrinėjama tematika skaičių. Daugiausia tyrimų yra aprašomojo pobūdžio ir apima sąlyginai neilgus 10–20 metų laikotarpius. Studentų baigiamieji darbai dažniausiai orientuoti į lokalinius žemės naudmenų struktūros kaitos tyrimus. Atsižvelgiant į Europos žemėnaudos kaitos tyrimų tendencijas, siūlytina į Lietuvos geografinius žemės naudmenų tyrimus įtraukti mažai ištirtus kraštovaizdžių tipus ir vietoves, identifikuoti svarbiausius kraštovaizdžio kaitos veiksnius, tobulinti kiekybinės kraštovaizdžio kaitos analizės metodus, vykdyti tyrimus, apimančius ilgesnius istorinius laikotarpius ir tarpvalstybinius regionus, ieškoti bei atsižvelgti į subtilius ir naujus kraštovaizdžio procesus, tyrinėti stabilias, mažai besikeičiančias žemėnaudos struktūras, padėsiančias nustatyti veiksnius, atsparius išorės poveikiui.