Abstract
Jau kuris laikas socialiniai tinklai yra tapę įprasta kasdienių socialinių sąveikų terpe. Kiekvienais metais vartotojai praleidžia vis daugiau laiko socialiniuose tinkluose, o tokios veiklos motyvai ir pasekmės gerovei yra prieštaringi. Pastebima, kad lūkesčio išvengti neigiamų emocijų paskatintas naudojimasis socialiniais tinklais labiau siejasi su neigiamomis pasekmėmis, tačiau lieka neaišku, koks vaidmuo socialinių tinklų vartotojo gerovei tenka lūkesčiui patirti pozityvių emocijų. Šiuo tyrimu siekta patikrinti naudojimosi socialiniais tinklais siekiant patirti pozityvių emocijų reikšmę kompensuojant neigiamą dviejų svarbių rizikos veiksnių – vienišumo ir nerimastingumo – efektą gerovei. Tyrime dalyvavo 201 socialinių tinklų vartotojas, tiriamųjų amžius buvo nuo 18 iki 69 m. Respondentams buvo pateikti įrankiai, vertinantys jų vienišumą, nerimastingumą, naudojimąsi socialiniais tinklais siekiant patirti pozityvių emocijų bei gerovę. Rezultatai patvirtino neigiamas vienišumo bei nerimastingumo ir gerovės sąsajas. Moderacinė analizė taip pat atskleidė, kad naudojimasis socialiniais tinklais siekiant patirti pozityvių emocijų kompensavo neigiamą vienišumo ir nerimastingumo efektą gerovei. Tie vieniši ir nerimastingi tiriamieji, kurie dažniau naudojosi socialiniais tinklais siekdami pozityvių emocijų, pasižymėjo didesne gerove.