Affiliation:
1. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
2. Vilniaus universiteto Nefrologijos centras
3. Vilniaus universiteto Radiologijos ir branduolinės medicinos centras
Abstract
Reikšminiai žodžiai: autosominė dominantinė policistinė inkstų liga, a. renalis embolizacija, lėtinė inkstų liga. Policistinė inkstų liga – tai paveldima autosominė recesyvinė arba dominantinė liga, kuria sergant inkstuose susidaro daugybinės cistos. Cistos pakeičia normalią inksto struktūrą ir pusei sergančiųjų šis pažeidimas progresuoja iki lėtinės inkstų ligos galutinės stadijos. Tai ketvirta pagal dažnumą terminalinės stadijos inkstų ligos priežastis. Dėl cistų susidariusi nefromegalija riboja transplantacijos galimybes dėl vietos trūkumo pilvo ertmėje. Chirurginiai metodai, kaip nefrektomija ar cistų fenestracija, siūlomi šiai problemai spręsti, tačiau jie pasižymi gana didele komplikacijų rizika. Atsižvelgiant į didelį cistų skaičių, perkutaniniai būdai, kaip adatos aspiracija ar cistų sklerozavimas etanoliu, yra riboto naudojimo. Todėl inkstų arterijos embolizacija, remiantis studijų tyrimų duomenimis, yra efektyvi priemonė sumažinti ir pacientų jaučiamus simptomus, ir inkstų dydį apie 50 proc. per vienerius metus po procedūros. Šiame straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis apie 55 metų vyrą, sergantį autosomine dominantine policistine inkstų liga ir jam atliktą dešiniojo inksto a. renalis embolizaciją, norint pasiekti inksto tūrio sumažėjimą. Po procedūros dvi dienas buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, jaučiamas šono skausmas, kitų komplikacijų nepasitaikė. Praėjus trims mėnesiams po embolizacijos, kompiuterine tomografija nustatytas dešinio inksto tūris 66,47 proc., palyginti su dydžiu prieš procedūrą. Kartu straipsnyje pateikiamas a. renalis embolizacijos panaudojimas ir kitų šalių patirtis.