SLAUGYTOJŲ ŽINIOS APIE INSULTĄ

Abstract

Reikšminiai žodžiai: slaugytojas, insultas, žinios. Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų žinias apie insultą, jo rizikos veiksnius bei slaugytojų elgesį ūminio insulto metu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 183 slaugytojai užpildė anketą su atviro ir uždaro tipo klausimais apie insulto simptomus, perspėjančius ženklus, rizikos veiksnius ir pirmą pagalbą ūminio insulto metu. Rezultatai. 80 proc. apklaustų slaugytojų žinojo bent tris insulto simptomus, taip pat 80 proc. slaugytojų išvardijo ne mažiau kaip tris insulto rizikos veiksnius. Dauguma (83 proc.) slaugytojų vertino insultą kaip ūmią ligą ir susirgus kviestų greitąją pagalbą. Tačiau slaugytojų žinios apie insulto simptomus buvo nepakankamos, net ketvirtadalis slaugytojų ligonio, kuriam nusilpo pusė kūno, nenukreiptų į ligoninę. Pasireiškus specifiniams insulto simptomams, tinkamą pagalbą dažniau suteiktų tie slaugytojai, kurie sugebėjo išvardyti bent du insultui būdingus simptomus (šansų santykis 3,95; p 0,01). Slaugytojų žinios apie insultą nepriklausė nuo amžiaus bei darbo stažo. Universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų žinios buvo reikšmingai geresnės negu slaugytojų su neuniversitetiniu išsilavinimu. Blogiausios žinios apie insultą buvo akušeriniuose ir vaikų skyriuose dirbančių slaugytojų. Trys ketvirtadaliai slaugytojų paskaitas nurodė kaip dažniausiai naudojamą informacijos šaltinį įgyjant žinių apie insultą. Išvados. Slaugytojų žinios apie insultą yra nepakankamos, daugiau kaip ketvirtadalis slaugytojų neatpažįsta insultui būdingų simptomų ir rizikos veiksnių. Būtina tobulinti slaugytojų mokymo programas, įtraukiant paskaitų ciklą apie insultą