RETROREKTINIŲ-PRESAKRALINIŲ DARINIŲ RADIOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PATIRTIS VUL SANTARIŠKIŲ KLINIKOSE 2004–2015 M.

Abstract

Tikslas. Apžvelgti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose gydytus pacientus, kuriems diagnozuoti retrorektiniaipresakraliniai navikai, įvertinti radiologinių tomografinių tyrimų taikymą jų diagnostikai. Apžvelgti naujausius straipsnius apie presakralinius-retrorektinius navikus ir jų radiologinę diagnostiką. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta elektronine ligos istorija ir joje esančia statistine paieškos sistema, iš galutinių diagnozių epikrizėse retrospektyviai rasti ligoniai, kuriems diagnozuotas ir histologiškai patvirtintas bei operuotas retrorektinis-presakralinis navikas. Į mūsų tyrimą pagal šiuos kriterijus įtraukta 11 pacientų, kurie nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. tirti ir gydyti VUL Santariškių klinikose. Kiti su šia patologija gydyti ligoniai, kuriems nebuvo atlikti radiologiniai tyrimai, į studiją nebuvo įtraukti. Atlikta iki 2015 metų publikuotų straipsnių apie retrorektinius-presakralinius navikus medicininėse duomenų bazėse literatūros apžvalga. Rezultatai. Per pastaruosius vienuolika metų VULK Santariškių klinikose radiologiškai diagnozuoti ir gydyti 11 pacientų su retrorektiniu-presakraliniu tumoru. Dauguma tirtų pacientų buvo vidutinio amžiaus moterys, jos sudarė 81,8 proc. Dažniausiai diagnozuoti ir gydyti nepiktybiniai navikai, dažniausiai diagnozuotas retrorektinis-presakralinis tumoras buvo cistinė hamartoma – 27,3 proc. Diagnostinė (priešoperacinė) kompiuterinė tomografija atlikta 4 pacientams (36,4 proc.), magnetinio rezonanso tomografija – 6 pacientams (54,5 proc.), kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos derinimas buvo taikomas vienam pacientui (9,1 proc.). Išvados. Retrorektiniai-presakraliniai navikai – retai pasitaikanti patologija. Kompiuterinė tomografija arba/ir magnetinio rezonanso tomografijos radiologinis ištyrimas operuojamiems ligoniams įgalina tiksliai nusakyti naviko pobūdį ir lokalų išplitimą. Tiksli priešoperacinė radiologinė diagnozė buvo suformuluota 90,9 proc. atvejų.