Affiliation:
1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas
2. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinika
Abstract
Reikšminiai žodžiai: katarakta, tinklainės atšoka, chirurgija, rizikos veiksniai. Tikslas. Įvertinti tinklainės atšokos po kataraktos operacijos rizikos veiksnių dažnį. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvus pacientų, operuotų dėl tinklainės atšokos (TA) po kataraktos operacijų (pseudofakinių TA), tyrimas. Surinkti šie duomenys: amžius, lytis, operuota akis, laikas nuo kataraktos pašalinimo iki TA, kataraktos operacijos metu įvykusios komplikacijos (lęšiuko saitų, priekinės ir užpakalinės kapsulės pažeidimas), akies ašies ilgis (AI), gretutinės akių ligos (trumparegystė, periferinė tinklainės degeneracija). Rezultatai. Ištirti 119 pacientų: 61,3 proc. vyrų, 38,7 proc. moterų, amžiaus vidurkis – 62,4 ± 10,9 metų. Pacientų iki 49 m. buvo mažiau nei kitose amžiaus grupėse (p < 0,01). 47,2 proc. pacientų TA išsivystė per dvejus metus po kataraktos operacijos. 49,6 proc. pacientų buvo trumparegiai, 12,6 proc. diagnozuota periferinė tinklainės degeneracija. Akių AI vidurkis 25,2 ± 2,2 mm. Daugumos pacientų akių AI buvo 23 mm arba daugiau (p < 0,05). 3,4 proc. atvejų kataraktos operacija komplikavosi užpakalinės kapsulės plyšimu, 6,7 proc. – lęšiuko saitų pažeidimu. Išvados. Pseudofakinė TA dažniau operuota vyrams ir vidutinio bei senyvo amžiaus žmonėms. Pseudofakinė TA dažniausiai išsivystė per pirmuosius 2 metus po kataraktos operacijos. Beveik pusė TA buvo trumparegėse akyse, ypač kai AI buvo daugiau nei 23 mm.