Spalvų juslės sutrikimai, diagnostiniai tyrimai ir spalvų juslės reikšmė gyvenime ir oftalmologijoje

Abstract

Reikšminiai žodžiai: spalvos, diagnostika, reikšmė. Akis yra sudėtingas receptorius. Elektrocheminio proceso metu tinklainės stiebeliai ir kūgeliai reaguoja į šviesą, gauti impulsai daugybe optinių neuronų siunčiami į smegenų regos centrą, kuriame vyksta duomenų apdorojimas ir suvokimas, kokias spalvas matome. Tinklainės kūgeliai yra trijų rūšių – vieni jautrūs tik mėlynai spalvai, kiti – žaliai ir raudonai. Pastariesiems reaguojant įvairiomis kombinacijomis, galime matyti ir skirti daugiau nei 7 milijonus spalvų. Žmogus gimsta beveik visiškai sugebėdamas skirti spalvas. Įdomu tai, kad ne visi signalai pasiekia smegenų regos centrą, apie 20 procentų jų keliauja į posmegeninę liauką, kuri, reaguodama į gautus impulsus, išskiria hormonines medžiagas, veikiančias visą organizmą – kas ir yra atsakas į spalvinį dirgiklį. Spalvų juslės tyrimai padeda išskirti šviesą iš spalvos tono, intensyvumo ir šviesumo. Naudojami šie spalvų juslės tyrimai: Ishiharos tyrimas (nustato tik raudonos ir žalios spalvų juslės sutrikimus), AO-HRR lentelės (nustato raudonos ir žalios bei mėlynos ir geltonos spalvų juslės sutrikimus), Munsell-Farnsworth 100 atspalvių išrinkimo tyrimas (nustato raudonos ir žalios bei mėlynos ir geltonos spalvų juslės sutrikimus ir spalvų sodrumą), Farnsworth D-15 tyrimas (nustato raudonos ir žalios bei mėlynos ir geltonos spalvų juslės sutrikimus), Nagelio anomaloskopas (tik raudonos ir žalios spalvų juslės sutrikimus). Šiame straipsnyje apžvelgiame spalvų juslės sutrikimus, tyrimus ir jų reikšmę gyvenime bei oftalmologijoje.