Affiliation:
1. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika
2. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika
3. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
4. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Abstract
Reikšminiai žodžiai: antrinės dislipidemijos, diagnostika, gydymas
Antrinės dislipidemijos yra dažniausias lipidų apykaitos sutrikimas bendroje populiacijoje. Labai svarbu nustatyti visas galimas
antrines priežastis, kurios daro įtaką lipidogramos parametrams. Būtina įvertinti mitybą, įvairias lėtines ligas ar vaistų
vartojimą. Antrinę dislipidemiją reikėtų įtarti, jei pacientui nustatomi staiga atsiradę lipidų pusiausvyros sutrikimai arba
neigiama lipidogramos parametrų dinamika. Prisidėjus antrinėms priežastims, pacientų būklė, esant nustatytiems genetiniams
lipidų apykaitos defektams, gali pablogėti. Svarbu tai, kad, panaikinus antrinę priežastį, lipidogramos rodikliai dažnai
normalizuojasi savaime. Verta paminėti, kad dauguma ligų ir vaistų gali turėti įtakos lipidų koncentracijų pokyčiams. Jei
pacientui nustatoma padidėjusi mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, svarbu detaliai išsiaiškinti anamnezę,
mitybos įpročius, o jei koncentracija stipriai viršija normos ribas, būtina patikrinti tirotropinio hormono koncentraciją hipotiroidizmo
diagnozei paneigti. Kitas priežastis, dėl kurių gali padidėti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, išskyrus
hipotiroidizmą, galima nustatyti remiantis anamneze, apžiūros ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Padidėjusią trigliceridų
koncentraciją dažniausiai lemia nesaikingas cukraus ir etanolio vartojimas. Tačiau svarbu sužinoti, ar pacientas neturi gretutinių
ligų, kurios gali lemti trigliceridų koncentracijos padidėjimą, tokių kaip nutukimas, nekontroliuojamas cukrinis diabetas,
lėtinė inkstų liga, žmogaus imunodeficito virusas ir uždegiminiai procesai. Sumažėjusią didelio tankio lipoproteinų cholesterolio
koncentraciją gali lemti vartojami vaistai arba mitybos įpročiai.
Siekiant nustatyti antrines dislipidemijas, būtinas nuoseklus paciento ištyrimas, anamenezės surinkimas, objektyvus būklės
įvertinimas. Nustačius antrinės dislipidemijos diagnozę, svarbu pirmiausia pašalinti priežastį, sukėlusią lipidogramos parametrų
nukrypimus, ir tik vėliau apsvarstyti specifinio antilipidinio gydymo skyrimo indikacijas.