VEIKSNIAI, LEMIANTYS OPERACINIŲ ŽAIZDŲ INFEKCIJAS PILVO CHIRURGIJOS SKYRIUOSE

Abstract

Reikšminiai žodžiai: operacinių žaizdų priežiūra, žaizdų infekcija, tvarsčio vertinimas, antibiotikai. Tikslas. Ištirti chirurginių skyrių pacientų operacinių žaizdų būklę ir priežiūrą po pilvo srities operacijų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2015 metais Vilniaus universiteto ligoninės pilvo chirurgijos skyriuose. Tiriamąją grupę sudarė 20 pacientų (8 vyrai ir 12 moterų), 22–89 metų, amžiaus vidurkis – 53,25 ± 19,56 metų, mediana– 50,50. Operacinės žaizdos būklės dinamikos ir priežiūros kokybės tyrimas atliktas remiantis Higienos instituto parengta anketa „Operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinė priežiūra chirurgijos skyriuose“. Statistinė duomenų analizė. Tyrimo duomenys koduoti ir analizuoti programa „IBM SPSS Statistics 19.0“. Skirtumui tarp neparametrinių rodiklių nustatyti naudotas Fišerio χ2 (chi kvadrato) kriterijus. Statistinio ryšio stiprumui nustatyti skaičiuotas Spearmeno koreliacijos koeficientas (rs). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai paklaidos tikimybės reikšmė p ≤ 0,05. Rezultatai. Vyresnio amžiaus pacientų operacinės žaizdos švarumas buvo statistikai reikšmingai mažesnis. Didesnė dalis pacientų turėjo antrą žaizdos švarumo klasę. Operacinės žaizdos tvarsčio būklė priklausė nuo jo buvimo laiko ant žaizdos ir operacinės žaizdos švarumo. Trečią stebėjimo parą pacientų, kuriems nustatyta pirma žaizdos švarumo klasė, šešis kartus dažniau tvarstis buvo nesuteptas biologiniu skysčiu nei pacientų, kuriems buvo antra žaizdos švarumo klasė. Nustatyta operacinės žaizdos dezinfekcijos pažeidimų, jos kokybė pooperaciniu laikotarpiu blogėjo. Ilgėjant pooperaciniam laikotarpiui, operacinės žaizdos skausmo intensyvumas reikšmingai mažėjo. Pooperaciniu laikotarpiu vyravo subfebrili kūno temperatūra, trečią parą didžiajai daliai ligonių temperatūra normalizavosi. Antrą ir trečią dieną kūno temperatūros svyravimai priklausė nuo tvarsčio būklės ir buvimo ant žaizdos laiko. Antimikrobinei profilaktikai prieš operaciją iš antibiotikų dažniausiai buvo skiriami pirmos kartos cefalosporinai, 5-nitroimidazolų grupės preparatai ir plataus veikimo spektro amino penicilinai. Visiems tirtiems pacientams operacinė žaizda gijo pirminiu būdu. Išvados. Operacinės žaizdos infekcija dažnesnė vyresnio amžiaus pacientams, po laparoskopinių operacijų ir jei operacijos trukmė ilgesnė nei valanda. Operacinės žaizdos infekcijos rizika nustatyta šeštadaliui pacientų. Tvarstydami operacinę žaizdą dalis slaugytojų nesilaiko chirurginės aseptikos reikalavimų, trečią parą pažeidimų padaugėjo penkis kartus, palyginti su pirmąja para po operacijos. Antimikrobinė profilaktika prieš operaciją buvo paskirta didžiajai daliai pacientų.