Vyresnio amžiaus pacientų pažinimo funkcijų pooperacinis sutrikimas

Abstract

Lengvi pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientui, bet žymiai dažniau vyresnio amžiaus pacientui. Ankstyvoji pooperacinė pažinimo disfunkcija gali pasireikšti 20–90 proc. vyresnio amžiaus pacientų priklausomai nuo chirurginių procedūrų sudėtingumo, dažniausiai ši komplikacija randama po širdies ir kraujagyslių operacijų, be to, yra ilgalaikės pažinimo disfunkcijos pranašas. Pooperacinis delyras pasireiškia 50 proc. pagyvenusio amžiaus pacientų, o po širdies ir kraujagyslių operacijų dar dažniau – iki 72 proc. Įrodyta, kad tiek pooperacinis delyras, kaip ir delyras, kuris pasireiškia kartu su kita liga, tiek ilgalaikė pooperacinė pažinimo disfunkcija sukelia funkcinės būklės ir pažinimo funkcijų pablogėjimą vienerių metų laikotarpiu ir yra susiję su ilgesne gydymo trukme, didesnėmis gydymo išlaidomis, pa di dėjusiu sergamumu, mirštamumu bei dažnesniu ligonių apgyvendinimu slaugos ir globos įstaigose. Pooperacinės pažinimo disfunkcijos, kaip ir delyro, patofiziologija ir priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Sie kiant išvengti pooperacinės pažinimo disfunkcijos ir delyro, prieš operaciją svarbu ištirti pažinimo funkcijas ir įvertinti delyro rizikos veiksnius: vyresnį amžių, depresiją, demenciją, Parkinsono ligą, su trikusią klausą ir regą, operacijos skubumą, anticholinerginių vaistų vartojimą ir kt. Nuodugnus geriatrinis paciento ištyrimas gali padėti nustatyti delyro rizikos veiksnius. Po operacijos pagyvenusio amžiaus pacientai turi būti aktyviai stebimi dėl galimo delyro. Labai svarbu gilinti sveikatos priežiūros darbuotojų žinias apie šias pooperacines pagyvenusio amžiaus pacientų komplikacijas.