Abstract
Tyrimo tikslas. Ištirti pagrindinio broncho bigės rankinių siūlių atsparumą slėgiui, rasti jų silpnąsias vietas ir būdus padaryti jas atsparesnes. Tyrimo medžiaga ir metodai. Patologijos skyriuje atrinkome ir paruošėme 16 mirusių žmonių trachėją ir abu pagrindinius bronchus, kuriuose nebuvo patologinių pokyčių. Vieno pagrindinio broncho bigė buvo užsiūta tipiška, o kita patobulinta ištisine dviejų krypčių 3/0 vikrilo (Vicryl) siūle. Tokiomis siūlėmis krūtinės chirurgijos skyriuje, pašalinus plautį, užsiuvama pagrindinio broncho bigė. Į trachėją įkišamas standartinis intubacinis vamzdelis, sujungtas su manometru ir balionėliu orui pūsti. Trachėja ir abu pagrindiniai bronchai panardinami į kambario temperatūros vandenį, į jų spindį lėtai pučiamas oras. Siūlių atsparumas nustatytas didinant slėgį trachėjos ir pagrindinių bronchų spindyje. Kai per siūlę pasirodo oro burbuliukų, užrašomas manometro rodomas slėgis. Rezultatai. Tipiška rankinė pagrindinio broncho bigės siūlė atlaikė vidutiniškai 106,6±11,2 mmHg stulp., o patobulinta – 141,8±14,2 mmHg stulp. slėgį. Skirtumas statistiškai reikšmingas, p<0,001. Nustatyta tipiškos siūlės mažesnio atsparumo slėgiui priežastis. Ji panaikinta patobulinus siūlės metodiką. Išvados. Pagrindinio broncho bigės siūlių sandarumą ir atsparumą slėgiui lemia tolygus pagrindinio broncho kremzlinės ir membraninės sienos suglaudimas. Dėl didesnio atsparumo slėgiui patikimesnė patobulinta pagrindinio broncho bigės siūlė.