Affiliation:
1. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika,
Skubios medicinos centras
Abstract
Darbo tikslas - įvertinti galimus ilgesnės hospitalizacijos
ir papildomo gydymo poreikio rizikos veiksnius
bei nustatyti kaip keičiasi šie rodikliai įvykus vitamino
K antagonistų perdozavimo komplikacijoms.
Metodika. Tirti pacientai, kuriems nustatytas vitamino
K antagonistų perdozavimas, surinkta informacija
apie kraujavimo rizikos veiksnius, perdozavimo baigtis,
hospitalizacijos trukmę ir skirtą gydymą perdozavimo
komplikacijoms gydyti. Rezultatai. Papildomo
medikamentinio gydymo kraujavimui stabdyti ir anemijai
gydyti prireikė 116 (77,3%) kraujavusiųjų ir 48
(43,5%) nekraujavusiųjų (p<0,001). Kraujavusiųjų
gydymui sunaudota daugiau eritrocitų masės vienetų
(p<0,001), šviežiai šaldytos plazmos (p<0,001), vitamino
K injekcijų (p=0,03). Šie skirtumai dar ryškesni
įvykus didžiajam kraujavimui (p<0,001). Anksčiau
nustatyta anemija didina gydymo poreikio tikimybę
hospitalizacijos metu (p<0,001). Vidutinė hospitalizacijos
trukmė buvo ilgesnė pacientams su nustatyta
anemija (p=0,05), trombocitopenija (p=0,05)
ar kepenų liga anamnezėje (p=0,04), kraujavusiųjų
hospitalizacijos trukmė buvo reikšmingai ilgesnė
(p=0,003), atitinkamai, 11,8±8,7 dienos ir 9,1±4,6
dienos. Patyrusių hemoraginį insultą vidutinė hospitalizacijos
trukmė siekė 23,3±18,2 dienas. Išvados.
Vitamino K antagonistų perdozavimas - ilginanti hospitalizacijos
trukmę bei reikalaujanti papildomo gydymo
komplikacija: vidutinė hospitalizacijos trukmė
įvykus kraujavimui pailgėjo nuo 9,1±4,6 iki 11,8±8,7
dienos, eritrocitų masės vienetų sunaudojimas nuo
2010 metų iki 2015 metų išaugo nuo 13 iki 132 vienetų,
taip pat didėjo ir vidutinis vienetų skaičius pacientui
nuo 0,45 iki 1,1 vieneto/pacientui.
Publisher
Association of Lithuanian Serials (Publications)