Pagyvenusių ir senų žmonių griuvimų rizikos veiksniai ir jų įtaka griuvimams

Abstract

Senstančios visuomenės problemos kelia sudėtingus sveikatos, socialinius ir ekonominius iššūkius, kuriuos labai svarbu laiku įvertinti ir imtis tikslingų priemonių, užtikrinančių sveikatos išsaugojimą ir sveiką senėjimą. Griuvimai yra dažnai pasitaikanti vyresnio amžiaus žmonių problema. Laiku įvertinta griuvimų ir pusiausvyros rizika – efektyvi sveikatos išsaugojimo priemonė. Straipsnio tikslas. Įvertinti pagyvenusių ir senų asmenų griuvimų rizikos veiksnius ir jų įtaką griuvimams. Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas stebėjimas ir anketinė apklausa raštu. Taikant stebėjimo metodą tiriamųjų namuose buvo įvertinti griuvimo rizikos veiksniai (0-nėra; 1-yra). Anketine apklausa buvo siekama įvertinti griuvimų rizikos veiksnių įtaką patirti griuvimus namų aplinkoje (17 klausimų) ir viešose vietose (7 klausimai). Griuvimų raiškai atskleisti pateikta tiesiogiai šią problematiką atspindintys klausimai (1) „Ar teko patirti griuvimus per pastaruosius vienerius metus?“ bei klausimas „Ar bijote nugriūti?“. Buvo pateikti sociodemografinio tipo klausimai (3). Taip pat buvo naudojama Morse griuvimų rizikos (MGR) vertinimo skalė. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 350 netikimybiniu tiksliniu atrankos būdu atrinkti pagyvenusio amžiaus ir vyresni asmenys (60 metų ir daugiau). Tyrimo rezultatai. Didesnė dalis (67,8 %) žmonių patyrė griuvimus vienerių metų laikotarpiu. Amžius neturėjo įtakos griuvimams, tai reiškia, kad griuvimus patyrė ir pagyvenę, ir seni žmonės. Baimę patirti griuvimus pažymėjo visi tyrime dalyvavę asmenys. Mažiausia baime nugriūti pasižymėjo tiriamieji iki 70 metų. Kaip dažniausi griuvimų rizikos veiksniai namų aplinkoje nurodyti šie: nepritvirtinti ar slankiojantys kilimėliai ant grindų, slidūs vaikščiojamieji paviršiai kambariuose, tualete, duše ar vonioje, laikiklių duše ar vonioje nebuvimas, aukštai pakabinamos lentynos, nepakankamas apšvietimas įeinant į namus. Kaip griuvimų rizikos veiksniai viešose vietose nurodyti šie: slidūs ir netvarkingi vaikščiojamieji paviršiai gatvėse ir visuomeninio naudojimo patalpose. Visi rizikos veiksniai gali būti pavojingi, nes tyrime dalyvavę asmenys dėl jų nukentėjo ir patyrė griuvimuss (p≤0,05). Atliktas vertinimas pagal Morse griuvimų skalę (MGS) padėjo nustatyti, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių turėjo riziką patirti griuvimus. Patirti griuvimai vienerių metų laikotarpiu statistiškai reikšmingai susiję su Morse griuvimo skalės rezultatais (p≤0,05). Asmenys, turintys psichinės sveikatos, nervų, judėjimo, urogenitalinės, virškinimo sistemos problemų, dažniau patyrė griuvimus nei neturintys šių problemų (p≤0,05).