Veidrodžio terapijos reikšmė motorinei bei sensorinei funkcijai, skausminiam sindromui bei asocijuotos galvos smegenų žievės reorganizacijai po persirgto insulto

Abstract

Tyrimo tikslas – apžvelgti patikimais įrodymais pagrįstą literatūrą apie veidrodinės terapijos (VT) efektyvumą pacientams, persirgusiems galvos smegenų insultu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliekant sisteminę apžvalgą, mokslinių straipsnių paieška vykdyta duomenų bazėse: PubMed, BioMedCentral, Tylor&Francis, CohraneLibrary, ScienceDirect. Mokslinių straipsnių paieška atlikta pagal kiekvienai duomenų bazei pritaikytą specialią paieškos strategiją. Paieškai buvo panaudoti šie raktažodžiai: „mirror therapy“, „rehabilitation“, „stroke“, „upper limb“, „recovery of function“, „mirror movement“, „phantom limb pain „, „mirror visual feedback“, „mirror neurons system“. Į sisteminę apžvalgą įtraukti anglų kalba 2008–2016 metais publikuoti atsitiktinių imčių kontroliuojami arba kontroliuojami prieš ir po tyrimai, kuriuose buvo vertinama VT įtaka paralyžiuotos galūnės motorinei ir sensorinei funkcijai, skausmo intensyvumui bei asocijuotos galvos smegenų žievės reorganizacijai. Tyrimo rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 11 tyrimų. Tyrimuose buvo suformuotos dvi grupės: tiriamųjų, kuriems buvo taikyta standartinė bei VT, ir kontrolinė grupė, kuriai buvo taikoma tik standartinė terapija. Daugelyje tyrimų VT taikyta vieną mėnesį. Rezultatai buvo vertinami prieš taikytą terapiją ir po jos. Apžvelgus visus šiuos 11 straipsnių stebime, kad tose tiriamųjų grupėse, kuriose naudojama VT, ženkliai pagerėja pacientų paralyžiuotos galūnės motorinė funkcija, padidėja vikrumas, sumažėja skausmas. Išvados. VT didina smegenų aktyvumą ipsilateralinėje motorinėje žievėje, somatosensorinėje zonoje, skatina asocijuotos žievės reorganizaciją, taip pat ji padeda pasiekti geresnių rezultatų pacientams, patyrusiems nedominuojančio pusrutulio insultą, sumažina persirgus insultu atsiradusį skausmą bei padidina po insulto sumažėjusį galūnių vikrumą. VT yra veiksminga ne tik gydant ūmiu ir poūmiu insultu, tačiau ir lėtiniu galvos smegenų insultu sergančius pacientus.