Pakartotinės operacijos chirurgijoje: 15 metų patirtis

Abstract

Darbo tikslas: įvertinti pacientų, kuriems atliktos pakartotinės operacijos, kontingentą ir chirurgijos profilius, pakartotinių operacijų priežastinius veiksnius, rizikos laipsnį, išvengiamumo galimybes bei palyginti medikų ir ekspertų vertinimą. Medžiaga ir tyrimo metodika. Tęstinis tyrimas vykdytas analizuojant 2000-2014 m. nepageidautinų įvykių − pakartotinių operacijų pranešimų formas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atskirais laikotarpiais - 2000-2004 m., 2005-2009 m., 2010- 2014 m. Tirti 757 pacientų, patyrusių pakartotines operacijas, duomenys pagal amžių, lytį, chirurgijos profilį. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad pakartotinai operuota 0,31 proc. pacientų. Daugiau ketvirtadalio (27,7 proc.) nepageidautinų įvykių buvo pakartotinės operacijos. Daugiausia pakartotinai operuota dėl pilvo ir endokrininės chirurgijos patologijos profilio pacientų – 58,8 proc., daugiau nei pusė (51,7 proc.) vidutinės rizikos. Daug pakartotinai operuotų pacientų sirgo onkologine liga (39,8 proc.), 11,2 proc. pakartotinų operacijų susiję su infekcija. Operavusių chirurgų ir ekspertų nuomonės dėl pagrindinių pakartotinių operacijų priežastinių veiksnių (individualios pacientų charakteristikos – 85,3 ir 89,6 proc.) bei dėl jų išvengiamumo (pilnai ar dalinai buvo galima išvengti – 60,2 ir 66,7 proc.) buvo panašios. Išvados. 1. Pagrindiniai pakartotinių operacijų rodikliai – priežastys, rizikos laipsnis, laikotarpis tarp operacijų, operavusių chirurgų ir ekspertų vertinimas analizuojamais laikotarpiais iš esmės nesiskyrė. 2. Pakartotinių operacijų dalis KUL − didelėje daugiaprofilinėje išvystytos infrastruktūros teikiančioje ištisą parą skubią medicinos pagalbą aukšto operacinio aktyvumo ligoninėje yra nedidelė ir santykinai stabili. 3. Pagrindinė pakartotinių operacijų priežastis yra individualios pacientų charakteristikos. Didelė dalis (du penktadaliai) pakartotinai operuotų pacientų sirgo onkologine liga, kas šešta pakartotinė operacija susijusi su infekcija. 4. Didėjant operaciniam aktyvumui ir operacijų skaičiui, augant operacijų sudėtingumui, pakartotinių operacijų rizikos laipsnis ir jų neišvengiamumas didėjo. 5. Daugumos – dviejų trečdalių pakartotinių operacijų buvo galima visai ar dalinai išvengti, jeigu būtų taikytos multifaktorinės prevencijos priemonės.