Papildomosios ir alternatyviosios medicinos reglamentavimas Lietuvoje: problemos ir perspektyvos

Abstract

Lietuvoje ir visoje Europoje pastebimas papildomosios ir alternatyviosios medicinos (toliau - PAM) paslaugų poreikio augimas, suvokiamas išnaudojimo potencialas, esant reglamentuotai teisinei bazei. Diskusijos kyla dėl PAM sąvokos, sričių apibrėžties, kuriamų paslaugų teikimo metodikų, vadinamųjų standartų, specialistų kvalifikacijos, licencijavimo tvarkos. Darbo tikslas – išanalizuoti dabartinę papildomosios ir alternatyviosios medicinos reguliavimo situaciją, esančias problemas bei galimas perspektyvas. Atlikta mokslinės literatūros analizė, apžvelgiant sveikatos, žmogaus gerovės, esmines PAM terminijas. Pateikiamos įžvalgos iš šiandienos Sveikatos apsaugos ministerijoje svarstomų teisinio reguliavimo dokumentų bei numatomų scenarijų. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia žmogaus sveikatą kaip visapusę fizinę, socialinę ir dvasinę gerovę, orientuojantis, jog sveikata yra holistinės medicinos sampratos sąvoka. Europos Sąjungos sveikatos strategijoje (trečioji programa 2014-2020) kalbama apie žmogaus sveikatingumą, prevenciją, rekreacines sveikatos funkcijas, užtikrinant jų integraciją į visų sričių politiką. PAM galėtų tapti sveikatos sampratos holistiškumo aspektu, kuomet per nustatytus sveikatinimo pogrupius būtų įgyvendinamos rekreacijos, natūralios medicinos ir liaudies medicinos bei kita papildomosios ir alternatyviosios medicinos veiklos. Svarbu kalbėti apie tradicinės ir papildomosios bei alternatyviosios medicinos integralumą. Mokslinio diskurso analizė atskleidė, jog Europos šalyse yra pasirinktos skirtingos papildomosios ir alternatyviosios medicinos reglamentavimo strategijos su tam tikrais bendrumais, taip pat skirtingos ir medicininės veiklos sritys pasaulio šalyse yra laikomos papildomąja ir alternatyviąja medicina. Kaip atsvaros tašku būtina laikytis Pasaulinės sveikatos organizacijos siūlomos krypties bei Europos regiono komiteto metinės sesijos (2012 m.) priimtos Europos sveikatos politikos strategijos „Sveikata 2020“, kurioje yra numatomas integralumas bei holistinis sveikatos supratimas.