Prieinamo turizmo neįgaliesiems su judėjimo negalia vertinimas: patirtis ir galimos kliūtys

Abstract

Straipsnyje, vertinant asmens poreikius, susijusius su konkrečiais turizmo paslaugos prieigos reikalavimais, aplinka analizuojama universalaus dizaino aspektu: prieinamumas, aplinkos pritaikymas ir galimos kliūtys. Šio mokslinio straipsnio tikslas – įvertinti turizmo aplinkos prieinamumą asmenims, turintiems judėjimo negalią. Analizuojama mokslinė literatūra, apibūdinanti prieinamo turizmo ir universalaus dizaino sąvoką. Pateikiamas holistinis požiūris į turizmo paslaugų prieinamumo galimybes bei turizmo infrastruktūros pritaikomumą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, t. y. judėjimo negalią. Straipsnyje taip pat aptariami teisiniai aplinkos prieinamumo neįgaliesiems reguliavimo aspektai bei socialinės integracijos problemos. Empirinė straipsnio dalis remiasi aplinkos sąlygų, neįgaliųjų su judėjimo negalia poreikių patenkinimu, patirtimi ir galimų kliūčių identifikavimu. Pagal šias sritis straipsnyje analizuojami pagrindiniai turizmo pritaikymo neįgaliesiems infrastruktūriniai sektoriai Lietuvoje. Metodai: mokslinės literatūros analizė ir asmenų, turinčių judėjimo negalią, apklausa, kuria siekiama atskleisti turizmo aplinkos prieinamumą pačių neįgaliųjų požiūriu  ir parengti gaires situacijai tobulinti. Tyrimas atskleidė, kad žmonės, turintys judėjimo negalią, retai lankosi turistinėse vietose ir beveik niekada nesinaudoja turizmo teikiamomis paslaugomis, nes Lietuvoje apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, kelionių organizavimo įmonės, kultūros įstaigos, viešasis transportas, jų teigimu, yra prieinami tik iš dalies. Išanalizavus rodiklius išskiriama silpniausia objektų pasiekiamumo sritis –  prie pastatų nėra tinkamai pritaikyto panduso ir automatiškai atsidarančių durų.