Vartosenos dažnumo įtaka lietuvių kalbos objekto raiškos taisyklingumui: rusakalbių gimnazistų atvejis

Abstract

 Straipsnyje analizuojama, kaip taisyklingai rusiškų gimnazijų moksleiviai reiškia veiksmažodžio val­domą objektą ir kaip šios raiškos taisyklingumas susijęs su lietuvių kalbos veiksmažodžių ir linksnių vartosenos dažnumu. Straipsnyje aprašomame tyrime dalyvavo 78 trečios gimnazijos klasės moks­leiviai, lankantys 4 skirtingas rusiškas gimnazijas Vilniuje. Duomenys rinkti pasitelkus paskatinto pakartojimo testą (Erlam 2006). Jame užkoduotos 28 konstrukcijos, kuriose veiksmažodis valdo pagrindinius (galininko ir kilmininko) ir periferinius (naudininko ir įnagininko) lietuvių kalbos links­nius. Remiantis vartojimu grįsta kalbos įsisavinimo teorija (angl. Usage-Based Theory of Langu­age Acquisition), siekiama atsakyti į klausimą, ar dažnesnė objektą prisijungiančių veiksmažodžių ir objektą reiškiančių linksnių vartosena lemia taisyklingesnę rusakalbių moksleivių lietuvių kalbos objekto raišką. Tyrimo duomenys apdoroti R programa (R Core Team, 2013), o analizuoti pasitelkus Stjudento t statistinį kriterijų. Duomenų analizė atskleidė, kad tyrimo dalyviai objektą lietuvių kalba statistiškai reikšmingai taisyklingiau reiškė tada, kai jis buvo valdomas dažnesnės vartosenos veiks­mažodžių. Taip pat rusiškų gimnazijų moksleiviai objektą su veiksmažodžiais, valdančiais pagrindi­nius lietuvių kalbos linksnius, reiškė taisyklingiau negu su veiksmažodžiais, valdančiais periferinius linksnius. Tyrimo išvadas riboja palyginti nedidelis tiriamųjų skaičius, o tyrimo duomenis reikėtų ly­ginti su spontaninio kalbėjimo ar laisvojo rašymo medžiaga.