PICTURES OF ME: POSSIBILITIES OF SHAPING OUR BODY IMAGE THROUGH VIRTUAL REALITY / MANO PORTRETAI: KŪNO ATVAIZDŲ APIFORMINIMO GALIMYBĖS VIRTUALIOJOJE REALYBĖJE

Abstract

Brain system responsible for visual perception has been extensively studied. Visual system analyses a wide variety of stimuli in order to let us create adaptive representation of surrounding world. But among vast amounts of processed information come visual cues describing our own bodies. These cues constitute our so-called body-image. We tend to perceive it as a relatively stable structure but recent research, especially within the domain of virtual reality, introduces doubts to this assumption. New problems appear concerning perceiving others’ and our own bodies in virtual space and how does it influence our experience of ourselves and true reality. Recent studies show that how we see our avatars influence how we behave in artificial worlds. It introduces a brand new way of thinking about human embodiment. Virtual reality allows us to transcend beyond the casual visual-sensory-motor integration and create new ways to experience embodiment, temporarily replacing permanent body image with almost any imaginable digital one. Santrauka Smegenų sistema, atsakinga už vizualųjį suvokimą, yra nuodugniai ištirta. Vizualioji sistema analizuoja plačią akstinų įvairovę, padedančią mums sukurti adaptuotą supančio pasaulio reprezentaciją. Tačiau tarp didelio kiekio apdorotos informacijos kyla vizualiosios užuominos, atvaizduojančios mūsų pačių kūnus. Šios užuominos steigia vadinamąjį kūną-atvaizdą. Mes linkstame jį suvokti kaip sąlygiškai stabilią struktūrą, tačiau dabartiniai tyrimai, o ypač tie, kurie vykdomi virtualiojoje realybėje, tokia prielaida verčia suabejoti. Kyla naujų problemų, suvokiant kitų ir mūsų pačių kūnus virtualiojoje erdvėje bei kokios įtakos tai turi mūsų pačių savęs ir tikrosios realybės patyrimui. Nūdieniai tyrinėjimai atskleidžia, kad tai, kaip mes suvokiame savąjį kūniškumą, turi įtakos tam, kaip elgiamės dirbtiniuose pasauliuose. Tai steigia visiškai naują žmogiškojo kūniškumo suvokimo būdą. Virtualioji realybė leidžia mums peržengti paprastą vizualinęjutiminę-motorinę integraciją ir kurti naujus būdus patirti kūniškumą, palaipsniui pakeičiant ilgalaikį kūno atvaizdą bet kokiu įsivaizduojamu skaitmeniniu.