ECO-EFFICIENCY: TRENDS, GOALS AND THEIR IMPLEMENTATION IN LITHUANIA / EKOLOGINIS VEIKSMINGUMAS: TENDENCIJOS, TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE

Abstract

Paper aims to explore the progress in eco-efficiency and the course of decoupling of environmental impact from economy growth in Lithuania during 1990–2008. For better interpretation of ongoing changes in eco-efficiency the concept of double decoupling was applied. Decoupling of resource consumption from economy growth is considered as primary decoupling, and decoupling of environmental pollution from resource consumption is considered as secondary decoupling. Energy intensity is treated as indicator of primary decoupling and pollution intensity as indicator of secondary decoupling. Over investigated period an essential primary decoupling took place and final energy intensity was reduced approximately 2.5 times in Lithuania and has converged to the level of EU-15 on average. Transition to the market economy, shift to the modern technologies, increased energy prices and structural changes of Lithuanian economy are considered as the main drivers for this achievement. Progress in secondary decoupling was not so pronounced and pollution intensity is still 2 times higher than in EU-15. Though energy and transport sectors are identified as the main “hot spots” to tackle relatively high pollution intensity, focus on tools and measures benefiting reduction of both energy and pollution intensity are discussed. Santrauka Straipsnyje analizuojama Lietuvos pažanga ekologinio veiksmingumo srityje ir poveikio aplinkai atsiejimas nuo ekonomikos 1990–2008 m. Įvykusiems ekologinio veiksmingumo pokyčiams įvertinti pritaikyta dvigubo atsiejimo koncepcija. Energijos intensyvumas traktuojamas kaip pirminio atsiejimo, t. y. ekonomikos augimo atsiejimo nuo energijos išteklių naudojimo, rodiklis, teršimo intensyvumas – kaip antrinio atsiejimo, t. y. aplinkos teršimo atsiejimo nuo energijos vartojimo, rodiklis. Per analizuojamą laikotarpį pavyko atsieti ekonomikos augimą nuo energijos vartojimo, galutinės energijos intensyvumą Lietuvoje sumažinti maždaug 2,5 karto ir beveik pasiekti ES-15 vidurkį. Perėjimas prie rinkos ekonomikos, modernių technologijų, išaugusios energijos kainos ir struktūriniai Lietuvos ekonomikos pokyčiai laikomi pagrindiniais šią ekonomikos ir aplinkos požiūriu svarbią pažangą lėmusiais veiksniais. Pažanga antrinio atsiejimo srityje buvo ne tokia didelė ir taršos intensyvumas, t. y. į aplinką patenkančių teršalų kiekis suvartotos energijos vienetui, Lietuvoje yra vis dar apie du kartus didesnis nei ES-15. Energetika ir transportas įvardijami kaip pagrindiniai sektoriai, kuriuose reikia skirti daugiau dėmesio atitinkamoms priemonėms, siekiant mažinti didelį taršos intensyvumą.