Affiliation:
1. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Aplinkos inžinerijos fakultetas, Pastatų energetikos katedra, Saulėtekio al. 11, Vilnius, Lietuva
Abstract
Padidėjęs šiuolaikinių pastatų energinis efektyvumas ir sumažėjęs šilumos poreikis leidžia keisti centralizuotuose šilumos tiekimo tinkluose taikomus sprendimus ir diegti naujus. Šilumnešio temperatūrinio režimo mažinimas prisidėtų prie sistemos energinio efektyvumo padidėjimo, didinant šilumos gamybos efektyvumą, mažinant šilumos nuostolius į aplinką, ir leistų plačiau pritaikyti atsinaujinančius energijos išteklius. Straipsnyje pateikiami žematemperatūrio šilumos tiekimo tinklo teoriniai skaičiavimai, kai šilumą gamina skirtingi šilumos šaltiniai (šilumos siurblys ir biokuro katilas). Nustatyta, kad šilumos siurblio sistema yra eksergiškai efektyvesnė už biokuro katilo sistemą, kai šilumos siurblys ruošia žemų parametrų šilumnešį, o biokuro katilas – aukštų.
Publisher
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Reference16 articles.
1. European Council. (2014). EUCO 169/14. 2030 climate and energy policy framework. https://www.consilium.europa.eu/media/24561/145397.pdf
2. Giedraitienė, J. ir Pūtys, P. (2012). Požeminio vandens aktyviosios apytakos zonos hidrogeotermija. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
3. Gong, M., & Werner, S. (2015). Exergy analysis of network temperature levels in Swedish and Danish district heating systems. Renewable Energy, 84, 106-113. https://doi.org/10.1016/j.renene.2015.06.001
4. Li, Y., Wang, L., Xu, K., Zhang, S., Zheng, H., & Dong, X. (2022). Optimization study of a novel district heating system based on large temperature-difference heat exchange. Energy Conversion and Management, 258, 115517. https://doi.org/10.1016/j.enconman.2022.115517
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2020). Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas (STR 2.01.02:2016). TAR, 2016-12-01, Nr. 27896.