EVALUATING SITUATION OF LITHUANIA IN THE EUROPEAN UNION: STRUCTURAL INDICATORS AND MULTIMOORA METHOD / LIETUVOS SITUACIJOS EUROPOS SĄJUNGOJE ĮVERTINIMAS: STRUKTŪRINIAI RODIKLIAI IR MULTIMOORA METODAS

Abstract

According to the Lisbon Strategy, which was adopted in 2000, the European Union (EU) should become the most competitive region in the World. Goals, defined in the strategy, and instruments for seeking them are identified by structural indicators as well as their systems. It is possible to evaluate specific country's situation and compare it with other countries by using various specific indexes or applying statistical – mathematical methods. The aim of this article is to describe main structural indicators, which identify the implementation of Lisbon Strategy as well as progress in sustainable development and to evaluate Lithuania's and other Baltic States’ position in the EU using statistical methods. In order to achieve this aim, the following tasks were raised: 1) to describe and classify structural indicators; 2) to overview main methods of quantitative analysis and to apply them when evaluating Lithuania's and other Baltic States’ position in the EU. Lithuania's progress in achieving Lisbon Strategy goals was evaluated using the system of 13 shortlist structural indicators from Eurostat database and applying MULTIMOORA (Multi‐Objective Optimization by Ratio Analysis plus Full Multiplicative Form) method. The analysis showed that Lithuania is among top EU countries by such indicators as employment rate, youth education attainment rate, comparative price level and greenhouse gas emission. Thus there are no serious environmental problems in Lithuania and its production can successfully compete at international markets due to relative low production costs. Lithuania is backward by GDP per capita, labour productivity and employment rate of older workers. In addition, energy intensity of the economy needs to be optimized. Considering all the above, technologic backwardness is characteristic for Lithuania's industry (due to low labour productivity on the one hand and high energy intensity on the other) which can be eradicated by encouraging innovations and R&D activities. Baltic region is quite homogenous in innovation and research as well as in economic reform areas, thus it can become attractive for investors. Lithuania and Estonia could be assigned to medium performance group and Latvia is on the very limit of the low performance group. Santrauka Pagrindinis Lisabonos strategijos, priimtos 2000 m., tikslas – Europos Sąjunga turi tapti konkurencingiausiu regionu pasaulyje. Tikslai, nurodyti šioje strategijoje, ir jiems siekti naudojamos priemones identifikuojamos remiantis struktūriniais rodikliais ir ju sistemomis. Įvertinti tam tikros valstybės situaciją ir palyginti ją su kitomis valstybėmis galima naudojantis specifiniais indeksais arba universaliais matematiniais‐statistiniais metodais. Straipsnio tikslas – nurodyti pagrindinius Lisabonos strategijoje numatytu tikslų įgyvendinimą identifikuojančius struktūrinius rodiklius ir įvertinti Lietuvos padėti Europos Sąjungoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) apibūdinti ir klasifikuoti struktūrinius rodiklius; 2) apžvelgti pagrindinius struktūriniais rodikliais paremtus kiekybinės analizės metodus ir pritaikyti juos vertinant Lietuvos padėti Europos Sąjungoje. Naudojantis daugiatiksles optimizacijos metodais MOORA ir MULTIMOORA įvertinta Lietuvos pažangą (2008 m.) siekiant Lisabonos strategijoje numatytu tikslų. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių ES valstybiu tokiose srityse, kaip užimtumo lygis, jaunimo išsilavinimo lygis, santykinis kainų lygis ir šiltnamio efekta sukeliančių dujų emisiją. Taigi Lietuva neturi didelių aplinkosaugos problemų ir gali sekmingai konkuruoti tarptautineje rinkoje dėl palyginti mažų produkcijos sąnaudu. Labiausiai atsiliekama pagal BVP, tenkanti 1 gyventojui, darbo jėgos našumą ir vyresnių darbuotojų užimtumo lygį. Taip pat reikia mažinti energijos vartojimo intensyvumą (skatinti moderniu energetikos technologijų diegimą). Taigi Lietuvos ūkiui būdingas technologinis atsilikimas (žemas darbo jėgos našumas ir didelis energijos vartojimo intensyvumas), kuri galima panaikinti skatinant inovacijas ir MTEP veikla. Tam tikslui tūretų būti skiriama didžiausia ES struktūrines paramos dalis. Baltijos valstybiu rodikliu, identifikuojančiu inovacijų ir ekonominių reformų procesus, reikšmes yra panašios ir gana dideles tarp ES valstybių, taigi šis regionas gali tapti patraukliu investicijoms. Visas ES valstybes salygiškai galima suskirstyti į tris grupes, atsižvelgiant į jų pažangą siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Lietuva ir Estija priskirtinos vidutinės pažangos grupei, o Latvija yra ties žemos pažangos grupės riba.