Europos Sąjungos konstitucinė sutartis ir Lisabonos sutartis: skirtumų beieškant

Abstract

Straipsnyje Europos Sąjungos (ES) konstitucinės sutarties ir Lisabonos sutarties požiūriu analizuojami ES prigimties klausimai1. 2007 m. birželio 21–22 d. Europos Valdovų Taryba (EVT) priėmė išvadas, ku­riose, be kita ko, nurodoma, jog Lisabonos sutartis nebus konstitucinio pobūdžio. Būtent šis teiginys yra pagrindinis straipsnio tyrimo pradžios taškas ir objektas. Atitinkamai straipsnyje analizuojama ES da­bartis, t. y. siekiama atsakyti į klausimą, kiek egzistuojanti ES ir jos teisės sistema gali būti suvokiama kaip konstitucinė sistema, kiek ES kontekste pateisinamas konstitucinės kalbos vartojimas, ir ateitis, t. y. konstitucionalizmo požiūriu analizuojama ES konstitucinė sutartis ir Lisabonos sutartis. The article deals with issues of the nature of the EU from the point of view of the EU Constitutional Treaty and the Lisbon Treaty. The European Council has adopted conclusions in June 21–22, 2007 which state among the other things that the Lisbon Treaty will not have a constitutional character. Namely this statement is the main point of departure of the article and its main object of research. The article ana­lyses the present of the EU aiming at providing the answer to the question, to what extent the currently existing EU may be treated as constitutional system, to what extent the use of constitutional language in the context of the EU is justified and the future of the EU under the Lisbon Treaty.