Affiliation:
1. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centras
2. Respublikinė Klaipėdos ligoninė
3. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos, branduolinės medicinos ir medicinos fizikos katedra
4. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centras
Abstract
nefrometrijos skalę, pacientams, kuriems Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos skyriuje buvo atlikta radikali nefrektomija ar inksto rezekcija, siekiant palyginti operacinės taktikos tinkamumą. Tyrimo medžiaga ir metodika. Naudojantis elektroninės ligos istorijos duomenų paieškos sistema atrinkti pacientai, kuriems nuo 2010 m. iki 2013 m. buvo atliktos inkstų navikų operacijos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre. Šiems ligoniams įvertinti priešoperaciniai kompiuterinės tomografijos vaizdai paskaičiuojant inksto naviko sudėtingumo balą pagal R.E.N.A.L. nefrometrijos skalę. Statistinė gautų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17, 0 (SPSS Inc.,Čikaga, Ilinojus, JAV) programinę įrangą, statistiniam patikimumui patikrinti naudotas χ2 testas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai. Trejų metų laikotarpyje 60 pacientų buvo atlikta radikali nefrektomija, 73 pacientams – inksto rezekcija. Vidutinis pacientų amžius pirmoje grupėje 60,37 m. (SD = 11,77), antroje grupėje – 60,15 m. (SD = 12,04). Nepiktybiniai inkstų navikai nustatyti 14,4 proc. pacientų po operacinio gydymo. Pacientų grupėje, kuriems buvo atlikta inksto rezekcija, navikų sudėtingumo balas buvo mažesnis nei tiems, kuriems atlikta radikali nefrektomija (42,47 proc. prieš 8,33 proc., p < 0,001) ir atvirkščiai – didesnio sudėtingumo navikus turintiems pacientams buvo atlikta radikali nefrektomija (vidutinio sudėtingumo – 60 proc. prieš 56,16 proc., didelio sudėtingumo – 31,66 proc. prieš 1,37 proc., p < 0,001). Pacientų grupėje, kuriems buvo atlikta inksto rezekcija, nustatyta daugiau iki 4 cm navikų nei kuriems buvo atlikta radikali nefrektomija (79,45 proc. prieš 21,66 proc., p < 0,001), nuo 4 cm iki 7 cm navikai rasti pacientams, kuriems atlikta radikali nefrektomija (63,33 proc. prieš 16,44 proc., p < 0,001). Pacientų grupėje, kuriems buvo atlikta inksto rezekcija, nustatyta daugiau egzofitinių navikų (43,84 proc. prieš 25 proc., p = 0,078), daugiau navikų, išsidėsčiusių žemiau ar virš poliarinių linijų (54,79 proc. prieš 28,33 proc., p = 0,005). Pacientams, kuriems atlikta radikali nefrektomija, navikai išsidėstę arčiau kolektorinės sistemos (88,33 proc. prieš 43,83 proc., p < 0,001). H naviko lokalizacija buvo pastebėta pacientams, kuriems atlikta radikali nefrektomija, 53,33 proc. ir tik 4,11 proc. (p < 0,001), kuriems atlikta inksto rezekcija. Išvados. R.E.N.A.L. nefrometrijos skalė objektyviai padeda įvertinti inkstų naviko morfologinius požymius ir gali būti naudojama renkantis optimalų operacinį gydymą. Šis tyrimas demonstruoja koreliaciją tarp nefrometrijos balo, atskirų skalės komponentų ir pasirinkto operacinio gydymo taktikos. Tyrimas parodė, jog per dažnai buvo atlikta radikali nefrektomija pacientams turintiems mažo sudėtingumo (8,3 proc.) ir vidutinio sudėtingumo (60 proc.) inkstų navikus.