A BRIEF LOOK AT DATA ON THE RELIABILITY OF SPRINKLERS USED IN CONVENTIONAL BUILDINGS / TRUMPA DUOMENŲ APIE ĮPRASTINIUOSE PASTATUOSE ĮRENGTŲ SPRINKLERIŲ PATIKIMUMĄ APŽVALGA

Abstract

Failures of sprinklers to extinguish fires generate a basic need for the assessment and increase of reliability of these crucial safety systems. This in turn creates a demand for input data used for reliability assessment. Broadly speaking, data on sprinkler failures are available in large amounts and some countries have well-established systems of data collection and reporting. Data are accumulated in the sprinklered environments of conventional buildings and some industrial facilities. The compilation of data sets necessary for reliability assessment may face several problems: differences in definition and naming failure modes; differences in the failure of data reporting; the prevalence of a human factor among the causes of sprinkler failures in a conventional building; the influence of ageing, modifications and repairs on sprinkler reliability. The size of data sets can be limited by such factors as limited relevance of data collected in different sprinklered environments, differences in operation conditions and components, ageing of data collected in the past, the concealment of data and/or a high cost of data, poor documentation and explanation of data in available databases. Data on sprinkler component failure rates necessary for fault tree models can be extracted from generic databases. However, databases containing information on the failure rates of sprinkler-specific components do not seem to exist in literature or on the Internet. Scarce data on sprinkler failures can be utilised within the Bayesian format. The potentially critical issue of reliability dependence on sprinkler aging and other changes in time remains unsolved from the standpoint of both theoretical modelling and data collection. Santrauka Nereti sprinklerių atsakai, gesinant gaisrus, verčia vertinti šių kritinių saugos sistemų patikimumą. Dėl to reikia kaupti ir apdoroti duomenis, kurių reikia vertinant patikimumą. Duomenų apie sprinklerių atsakus yra daug. Kai kurios šalys turi gerai sudarytas sprinklerių patikimumo duomenų rinkimo ir skelbimo sistemas. Duomenys renkami apie sprinklerius, įrengtus tiek įprastiniuose pastatuose, tiek pramoniniuose objektuose. Tačiau duomenų patikimumui vertinti rinkimas susiduria ir su kai kuriais sunkumais. Nėra sutartinės sprinklerių atsakų apibrėžimo ir įvardijimo praktikos, ataskaitos apie atsakus dažnai labai skiriasi, patikimumo vertinimą sunkina ir tai, kad vyraujanti įprastinių pastatų sprinklerių atsakų priežastis yra žmonių klaidos. Patikimumo vertinimą apsunkina ir sprinklerių senėjimo reiškinys, sistemų modifikavimai ir remontai. Patikimumo duomenų kiekį riboja ir tai, kad duomenys, gauti skirtingose eksploatavimo aplinkose, tinka tik toms aplinkoms. Sprinklerių eksploatacija ir aplinkos sąlygos gali būti skirtingos. Duomenų kiekį riboja ir jų kaina, senėjimas bei slėpimas. Duomenys, kaupiami kai kuriose bazėse, būna nepakankamai paaiškinti ir netinkamai dokumentuoti. Kai sprinklerių sistemos patikimumas vertinamas taikant atsakų medžio analizę, įvesties duomenys gali būti gauti ir iš bendrųjų patikimumo duomenų bazių. Tačiau literatūroje ir internete negalima rasti duomenų bazės, kurioje būtų sukaupti duomenys būtent apie sprinklerių sistemų komponentų patikimumą. Kai patikimumo duomenų trūksta, jį galima vertinti taikant Bajeso metodus. Tiek teorinis modeliavimas, tiek duomenų rinkimas šiandien dar neleidžia atsižvelgti į fizinį sprinklerių senėjimą bei modifikacijas, kurios gali labai paveikti šių sistemų patikimumą.